Pagrindiniai taršos šaltiniai

    Visi aplinkos taršos šaltiniai pagal jų kilmę gali būti suskirstyti į gamtinius ir antropogeninius (žmogaus pakeistus). Pagrindiniai gamtiniai aplinkos taršos šaltiniai yra šie:
 
1) ugnikalnių išsiveržimai;
2) miškų gaisrai;
3) negyvos organinės medžiagos puvimo procesai;
4) mineralinių ir organinių medžiagų išplovimas iš dirvožemio;
5) gamtinė dirvožemio erozija;
6) krituliai;
7) jūra.



Transpoto priemonių tarša

    Miestuose, kuriuose labai išplitusi automobilizacija, didžiausias oro teršėjas yra automobilių vidaus degimo varikliai. Autotransporto tarša šiuo metu sudaro apie 70-80% visos oro taršos didžiuosiuose miestuose. Vilniuje automobiliai išmeta 71,4% visų į orą patenkančių kenksmingų medžiagų. Benzinu varomi vidaus degimo varikliai išskiria anglies, azoto, sieros ir švino junginius (šie yra ypatingai kenksmingi žmogaus sveikatai). Automobiliai sunaudoja labai daug deguonies. Dėl to per metus atmosferoje jo sumažėja daugiau kaip l0 milijardų tonų.

    Sprendimas. Manau, radikaliausia priemonė sumažinti transporto priemonių taršą, tai nutiesti kuo daugiau dviračių takų – jie ir neteršia aplinkos, ir skatina sveiką gyvenseną. Beabejo pravartu būtų :
- vietoj asmeninio automobilio naudotis visuomeniniu transportu;
- išjunkti variklį, kai automobilis stovi;
- neplauti automobilio prie upių, ežerų, naudotis specialių plovyklų paslaugomis

Rūgštieji lietūs

    Rūgštieji lietūs – tai savaiminis atmosferos išsivalymas. Toks lietus iškrinta tada, kai sieros ir azoto oksidai, kuriuos į orą išskiria jėgainės ir transporto priemonės, reaguoja su ore esančia drėgme. Šios dujos patenka į vandens apytakos ratą ir gali būti toli nuneštos vėjo, o tada iškristi rūgštaus lietaus arba sniego pavidalu. Toks lietus apnuodija arba pražudo ežerų, upių ir miškų gyvūnus, sunaikina aplinkinius augalus. 90% rūgščiojo lietaus sukelia žmonės.
Rūgštusis lietus – viena svarbiausių aplinkos teršimo problemų:
- Miško dirvožemiuose gyvena daug grybų, bet dėl rūgščiojo lietaus dirvoje ima veistis bakterijos. Medžiai azoto gauna iš grybų per šaknis. Bet šiems nykstant medžiai gali negauti pakankamai azoto, todėl džiūsta miškai.
- Lietaus vanduo prasiveržia į požeminių vandenų sistemą sukeldamas mūsų geriamo vandens didesnį rūgštingumą, o tai yra pavojinga visų mūsų sveikatai.
- Rūgštieji lietūs skatina koroziją, kuri ardo statybines medžiagas. Dėl jos teko restauruoti ir istorinius monumentus, pavyzdžiui, Laisvės statulą.

Sprendimas. Šią problemą galima išspręsti, sumažinus automobilių ir elektrinių išskiriamų dujų kiekį.